- vogčiojimas
- vogčiójimas dkt.
.
.
vogčiojimas — sm. (1) DŽ2 → vogčioti: Iš vogčiojimo svietas gerai gyvena Rdn. Labiau vaikus reik grėsti i krėsti nu vogčiojimo– didelių nebipakeisi Krš. Pražuvę mūso žmonys su vogčiojimais Krš … Dictionary of the Lithuanian Language
pavogčiojimas — sm. (1) → pavogčioti: Tie pavogčiojimai žmonis iš kelio išvedė – nešė laupė visi Krš. vogčiojimas; pavogčiojimas … Dictionary of the Lithuanian Language